Informacini? inovacij? ?diegimo strategija ir taktika
(kursinis darbas)Vilnius, 1998
Turinys:
Anotacijos (lietuvi? ir angl? kalbomis)
3
1. ?vadas 5
2. Inovacij? reik?m?
6
3. Inovacini? veiksm? planavimas valstyb?s mastu. Tendencijos Europos
S?jungoje 7
4. Inovacini? technologij? programa ESPRIT
12
5. Strategin? technologij? vadyba, jos sudedamosios dalys. Lietuvos
aktualijos 16
6. I?vados 22
7. Literat?ros s?ra?as
23
8. Priedai 24Anotacija
Kursinio darbo tikslas buvo i?nagrin?ti informacini? inovacij?
?diegimo aspektus, problemas, aptarti b?dus ir nu?viesti bendras vystymosi
tendencijas ?ioje srityje.
Kursiniame darbe pateikiama informacini? inovacij? analiz?,
apibr??imas, j? vieta kit? inovacij? tarpe. I?nagrin?tos bendros
tendencijos Europoje informacini? inovacij? vystymo srityje, taip pat
pateikta trumpa konkre?ios programos ap?valga su prioritetin?mis sritimis
ir konkre?iu j? finansavimo planu. Ap?velgiant tendencijas Europoje buvo
stengiamasi akcentuoti tai, kas gali b?ti labiausiai aktualu Lietuvai.
?inia, kad ne visos Europoje sprend?iamos problemos jau at?jo iki m?s?. O
kai kurios, kurias mes sprend?iame dabar, Europoje buvo i?spr?stos jau
anks?iau. D?l ?ios prie?asties kursiniame darbe taip pla?iai aptarti
Europos S?jungos institucij? darbai. Ir galiausiai pabandyta panagrin?ti
?iuo metu vykstan?ias inovacijas vienoje i? informacini? inovacij? sri?i?
(kaip standartin?s) Lietuvoje.Summary
The purpose of this work was to review aspects of implementing
information innovations, their problems, make analysis of methods and throw
a light on the current situation.
There are analysis of information innovations, definition, their
place among other innovations. Common tendencies in implementing Europe’s
information innovations are listed in this work too. Here you’ll find short
review of concrete program (ESPRIT), with basic spheres and financial plan
listed. When making review of basic tendencies in Europe the main attention
was paid to most actual of them for Lithuania. It’s known that not all
problems, actual for EU, are important for us too (they didn’t come yet).
And some of them, which are already solved in EU, are very actual for us
now. That;s why so great attention was paid to works of EU institutions.
Finally, it was made attempt to review current Lithuania’s innovations
problems in small group of information innovations (this small group was
taken for example as common).I. ?vadas
Prie? pradedant nagrin?ti informacini? inovacij? ?diegimo strategij?
ir taktik? reikt? apsibr??ti kas tai yra inovacijos, kokiai kategorijai j?
tarpe priklauso informacin?s inovacijos, k? vadiname informacin?mis
inovacijomis.?vair?s ?altiniai si?lo ?vairius inovacij? apibr??imus, vieni j?
konkretesni, kiti — labai abstrakt?s, bet visur pa?ia bendr?ja prasme
inovacijos suprantamos kaip nauj?, iki tol nebuvusi? dalyk? i?radimas ir
?diegimas. Iki ?iol gin?ijamasi inovacijos tur?t? b?ti suprantamos kaip
naujos technologijos, kaip konkretus rezultatas (gaminys, ?renginys ir
pan.) ar kaip nauj? dalyk? ?diegimo procesas. ?iame darbe inovacijos
(konkre?iai — informacin?s inovacijos) bus traktuojamos kaip jau ?inomas,
i?rastas, turimas rezultatas — ir did?iausias d?mesys skiriamas ?i?
inovacij? pritaikymo b?dams ir problemoms aptarti.Informacin?ms inovacijoms kit? inovacij? tarpe pastaruoju metu tenka
vis didesnis d?mesys ir vaidmuo, jos tampa viena i? spar?iausiai
besivystan?i? sri?i?. Kaip informacin?s inovacijos ?iame darbe bus
suprantamos visos inovacijos, skirtos duomen? perdavimo ir apdorojimo
efektyvumui pagerinti. ? ?i? inovacij? tarp? patenka visa did?iul?
kompiuterin?s technikos grup?, taip pat nema?a dalis elektronikos srityje
sukuriam? gamini?. Informacin?s inovacijos priklauso technini?-
technologini? inovacij? grupei. Tai did?iausi? praktin? reik?m? turin?i? ir
labiausiai paplitusi? inovacij? grup?. Tai grup?, kuriai priklausan?ios
inovacijos, yra labiausiai ap?iuopiamos ir b?tent ?iai grupei sukurti ir
taikomi juridinio apiforminimo (patentavimo) mechanizmai, ?iai grupei
inovacij? skiriamos did?iausios ?vairi? fond? l??os.II. Inovacij? reik?m?
Inovacij? pa?iose ?vairiausiose gyvenimo srityse reikalingumas ma?a
kam kelia abejoni?. Kiekvienas naujas i?radimas, leid?iantis patobulinti ir
pagerinti mus supan?i? aplink? i? pat prad?i? sutinkamas labai
optimisti?kai. Bet kokia inovacija ne?a savyje tokias teigamas pasekmes:
( leid?ia pl?sti, gerinti mokslin? baz?, kuri buvo naudota ?iai
inovacijai sukurti ir bus naudojama ateityje kurti naujoms inovacijoms;
( kyla mokslini? darbuotoj? (inovacijos autori?) kvalifikacija ir
did?ja j? patirtis;
( bent kuriam laikui atkreipia visuomen?s d?mes? ? ?ios inovacijos
pagalba sprend?iam? ar i?spr?st? problem? (o da?niausiai, kaip rodo
praktika, inovacijos vis d?lto problem? pilnai nei?sprend?ia, o jei ir
i?sprend?ia, tai akivaizd?iau matomos tampa kitos, labai artimos, iki tol
buvusios labiau u?sl?ptos, problemos);
( inovacijos autorius atsiduria d?mesio centre, tokiu b?du skatinami
ka?k? pana?aus pasiekti ir kiti potencial?s inovacij? k?r?jai;
( sukuriamas pagrindas atsirasti daugeliui ?vairias inovacijos
?diegimo stadijas vykdan?i? institucij?, tokiu b?du atsiranda naujos darbo
vietos, nauji informacijos apiforminimo mechanizmai, kas gali i??aukti
inovacijas ir visai kitose, nesisiejan?iose (pavyzd?iui — organizacin?je,
juridin?je) srityse;Atkreipkite d?mes?, kad visus ?iuos privalumus turi dar ne?diegta,
galb?t netgi dar juridi?kai neapiforminta inovacija. Inovacijos vert?
nepalyginamai i?auga kai ji pritaikoma praktikoje, nors kaip beb?t? gaila,
bet iki praktinio pritaikymo stadijos ateina tik labai nedidel? dalis
inovacij?.Prakti?kai pritaikyta inovacija papildomai ?gyja dar tokius
privalumus:
( atne?a firmai (?monei, organizacijai) daugiau ar ma?iau matom?
ekonomin? naud?;
( gerokai sustiprina firmos pozicijas rinkoje (jos dalyje),
pa?ym?tina, kad be kartas nuo karto realizuojam? inovacini? sprendim? firma
negali i?silaikyti ir ?sitvirtinti rinkoje;
( inovacija, kaip taisykl?, ne?a savyje firmos tiekiamos produkcijos
kokyb?s gerinim? ar kainos ma?inim?, d?l ko i?lo?ia galutinis vartotojas;
( paskatina kit? firm?-konkurent? inovacij? paie?k? ir diegim? ir
pan.I? vienos pus?s inovacij? reik?m? sunku pervertinti, ta?iau i? kitos pus?s
i?kyla labai nema?as pavojus, kad susidarius pernelyg optimistines pa?i?ras
?iuo klausimu — prasideda aklas inovacini? sistem? kopijavimas,
neatsi?velgiant ? konkre?ias ekonomines s?lygas, kas beveik visi?kai
panaikina auk??iau i?vardintus prakti?kai pritaikytos inovacijos
privalumus.III. Inovacini? veiksm? planavimas valstyb?s mastu. Tendencijos Europos
S?jungoje1996 m. lapkri?io 20 d. Europos Komisija pri?m? Pirm?j? Europos
inovacini? veiksm? plan? (The First Action Plan for Innovation in Europe)
[3]. ?is svarbus strateginis dokumentas pateik? bendr?j? schem?
inovaciniams procesams Europoje skatinti, daugiausiai susitelkdamas ties
prioritetin?mis priemon?mis, kuri? turi imtis Europos Komisija kaip
vykdomasis Europos S?jungos organas.Kod?l Lietuvai svarbios ?io nedidelio leidinio id?jos ir kuo jis gali
b?ti mums naudingas?Lietuva, ?engdama ? Vakar? Europ?, susiduria ir susidurs su tomis
pa?iomis politinio, ?kinio, intelektinio ir kult?rinio gyvenimo
problemomis, kurios aktualios Europos Sajungai. O vienas i? dalyk?,
jaudinan?i? Europos politikos ir ekonomikos pl?tros ideologus, yra
inovacij? gamyboje ir paslaug? sferoje stoka. ?mon?s, gav? mandat? vienokiu
ar kitokiu mastu koordinuoti Europos S?jungos ?k? ir moksl?, yra sunerim?,
matydami, jog Europa vis labiau atsilieka nuo pagrindini? konkurent? —
Jungtini? Valstij? ir Japonijos — kurdamos bei diegdamos naujas
technologijas (o ypa? ?is atotr?kis ry?kiai matyti informacini? inovacij?
srityje, kur paskutiniu metu visas naujausias tendencijas diktuoja JAV ir
Japonija). Paradoksalu, jog Europa, i?laikydama ?imtametes universitetines
tradicijas, mokslini? pasiekim? po?i?riu b?dama tarp lyderi?, kai kuriose
srityse ai?kiai pirmaudama, komercinio ?gyvendinimo sferoje praranda
pozicijas.Prie?as?i? esama daug. Bene lengviausiai pastebima — palyginti menkas
mokslo finansavimas Europoje: 1995 m. duomenimis, mokslui finansuoti skirta
tik apie 2% Europos bendrojo vidinio produkto, o JAV ir Japonijoje apie
2,7% BVP. Kitos svarbios kli?tys inovacijoms Europoje: menka mokslo
orientacija ? pramoninius poreikius, neadekvati mokymo sistema,
nepakankamas mokslinink? ir in?inieri? mobilumas, nelankstus finansavimas
bei mokes?iai, nepalanki teisin? aplinka. Tai vis duomenys i? “Pirmojo
veiksm? plano” pirmtak?s “?aliosios inovacij? knygos” (Green Paper on
Innovation) [1], kuri? pateik? Europos Komisijos komisarai M.Bangemann ir
E.Cresson. “?aliojoje inovacij? knygoje” i?keltos tikrai aktualios
problemos, ir tai liudijo v?liau sek? gaus?s auk?to lygio debatai, kuriuose
dalyvavo ir politikai, ir mokslininkai, ir pramonininkai. ?vairi? nuomoni?
j?roje vieningai skamb?jo balsai, kad inovacinio po?i?rio deficitas yra
reali Europos S?jungai i?kilusi problema, ir ji reikalauja kompleksinio ir
globalinio sprendimo. Taip pat buvo atkreiptas d?mesys ? tarpvalstybini?
susitarim? b?tinyb?, akcentuota nacionalin? ?vairov? bei skirtinga region?
situacija. Akcentuota ir tai, kad naujos technologijos — tai ir nauji
gaminiai ir paslaugos, kurian?ios naujas rinkas, tai papildomos darbo
vietos bei gyvenimo s?lyg? pagerinimas, taigi ir socialini? problem?
sprendimas.“?aliosios inovacij? knygos” ??velgtas ir i?keltas problemas
“Pirmasis veiksm? planas” paver?ia strateginiais veiksmais. Dokumento
strukt?ra labai ai?ki — tris prioritet? grupes atitinka trys veiksm?
kryptys:
1. inovacij? kult?ros skatinimas;
2. inovacijoms palankios aplinkos suk?rimas;
3. mokslo orientavimas ? inovacijas.Si?lomi veiksmai paskirstomi dviem lygmenimis — nacionaliniu ir
tarptautiniu, t. y. Europos S?jungos lygmeniu. Auk?tesn?j? lygmen? tur?t?
?gyvendinti Europos Komisija.Inovacijos yra minties b?sena, reikalaujanti k?rybi?kumo, plataus
akira?io, verslo dvasios, dr?sos rizikuoti, trumpiau sakant, inovacinis
m?stymas yra dalis bendro kult?ros lygio, kurio pl?tra, savo ruo?tu, daug
priklauso nuo ?vietimo ir suaugusi?j? mokymo. Tai vis? pirma yra
vyriausybinio lygio r?pestis. ?vietimo ir mokymo sistemos tur?t? orientuoti
? inovacin? m?stym?, ugdyti k?rybi?kum?. Viena i? Europos iniciatyv? ?ia
linkme yra “Mokymas informacin?je visuomen?je”, sudaranti galimybes
pasinaudoti naujausi? technologij? galimyb?mis ?ini? perdavimo procesui
gerinti. Nuolatinis ?vietimas reikalingas ir pramonei, ypa? smulkiajam ir
vidutiniam verslui, nes viena i? kli??i? smulkiosioms inovacin?ms ?mon?ms
yra ?ini? stoka ir informacijos brangumas.Reikia kurti visuomen?s remiam? inovacij? skatinimo bei technologij?
perdavimo infrastrukt?r?, ? ?? proces? ?traukiant ir pramon?, kuriai
inovacij? k?rimas ir ?gyvendinimas tampa gyvybi?kai svarbiu, norint
u?tikrinti produkcijos konkurentingum?. Poreikis tarpregioniniam
bendradarbiavimui ir auk?tas vadybos lygis, kurie yra neatskiriama
inovacij? kult?ros dalis, turi tapti ne tik tolimos ateities vizija, bet ir
kasdieniu poreikiu.Inovacijoms reikia ruo?ti dirv?. Nauji mokslo ir pramon?s santykiai
formuojami ne tu??ioje vietoje, o jau nusistov?jusioje teisin?je,
administracin?je ir fiskalin?je aplinkoje. Svarbiausi teisin?s sistemos
darbai Europos S?jungoje — patentin?s ir kit? pramonin?s nuosavyb?s teis?s
r??i? harmonizavimas. Tai aktualu ne tik k?r?jui, bet ir intelektin?s
nuosavyb?s pirk?jui: abu yra suinteresuoti apsaugoti i?radim? teisini?
dokument? siena. Ir ?ios proced?ros turi b?ti pakankamai paprastos bei
pigios.Inovacij? ?gyvendinimas neretai yra susij?s su didesne nei ?prasta
verslo rizika, tod?l kapitalas ne visada noriai suka ? inovacines ?mones.
Europos S?jungos valstyb?s tur?t? pasir?pinti sukurti paskol?, garantij?,
draudimo sistem?, kuri skatint? rizikos kapitalo panaudojim? naujoms
technologijoms bei paslaugoms kurti. “Pirmojo veiksm? plano” autori?
nuomone, ? rizikos kapitalo sfer? verta kreipti draudimo ir pensij? fondus.
Ypa? reik?t? skatinti tarptautinio kapitalo panaudojim? rizikingiems
projektams, sudarant jiems patrauklias s?lygas. Vienas i? tokio patrauklumo
b?d? gal?t? b?ti rizikos pasidalinimas tarp priva?i? investuotoj? ir
valstyb?s. Taip pat reikalingos tarnybos, kuriose potencial?s investuotojai
gal?t? gauti daugiau informacijos apie naujausi? technologij?
perspektyvum?, rinkos prognozes, nes kol kas viena i? rezervuoto rizikos
kapitalo po?i?ri? prie?as?i? — informacijos stoka.Mokslo finansavimas vien i? valstyb?s saujos yra nepakankamai
efektyvus, tod?l tiesiogini? pramon?s ir mokslo ry?i? skatinimas bei
r?mimas teikia pla?ias papildomo mokslo finansavimo galimybes. Reikia
sudaryti teisines ir ypa? finansines s?lygas ?mon?ms, investuojan?ioms ?
nauj? techologij? k?rim? ar fundamentaliuosius tyrimus. Mokslinio
potencialo ir finansini? galimybi? disbalansas ry?kiai i?kyla, kalbant apie
atskilusias kompanijas (spin-off companies), t. y. ma?as ?mones, kurias
sudaro “i?eiviai” i? universitet?. Tur?dami stipr? intelektin? potencial?
bei naujausias moksl? ?inias, jie stokoja l??? id?joms ?gyvendinti, o
sustipr?jus finansi?kai, tampa aktualiais tvirti ry?iai su buvusia mokslo
?staiga, nes i?sine?tosios ?inios greitai pasensta. Valstyb?s parama mokslo
ir technikos parkams (kaip vienai i? verslo inkubavimo form?) padidint?
tokiame mikrosociume susib?rusi? ?moni? i?gyvenimo galimybes. Reikalinga
visokeriopai skatinti ir kitos inovacij? paramos infrastrukt?ros k?rim? bei
pl?tr?Inovacij? paramos politika realizuojama ne tik nacionaliniame
lygmenyje.. Ketvirtoji bendroji programa (Fourth Framework Programme),
INNOVATION, EUREKA, COST, PHARE, TACIS, MEDA bei kitos programos yra
galingi tarptautinio Europos S?jungos bendradarbiavimo instrumentai. Tai
pla?ios galimyb?s dalyvauti bendruose projektuose su partneriais i? kit?
valstybi?, keitimasis patirtimi, mokslinink? ir in?inieri? mobilumo
didinimas, suaugusi?j? ?vietimas.Konkretus ir lakoni?kas inovacij? planas atliepia dabartin?s Vakar?
Europos inovacij? poreikius ir vienydamas nukreipia pastangas reikiama
linkme.Ir “?aliosios knygos”, ir “Pirmojo veiksm? plano” bendras vardiklis
yra inovacijos, kurios ?ia suvokiamos gana pla?iai. ?iandieniu supratimu,
aktualiu mokslo, technologij? ir ?kio pl?totei, inovacijos yra:
4. s?kmingas naujovi? k?rimas, pritaikymas ir panaudojimas gamyboje;
5. gamini? asortimento bei j? rink? atnaujinimas ir prapl?timas;
6. nauj? gamybos, tiekimo ir platinimo metod? ?tvirtinimas;
7. vadybos, darbo organizavimo, darbo s?lyg? keitimas.Inovacij? gamyboje ir paslaug? sferoje rezultatas — nauj? produkt?,
paslaug? k?rimas, dinami?ka pramon?s pl?tra, rinkos ni?? u?kariavimas ir
nauj? rink? suk?rimas, gyvenimo lygio kilimas. Bet mokslo ir i?radybos
rezultat? panaudojimo kelias ilgas ir reikalauja daug pastang?. Tod?l m?s?
visuomen?, nenorinti likti technologinio, ekonominio, socialinio ir
kult?rinio progreso ?alikel?je, turi kurti palanki? aplink? naujam verslui.
?ia dominuojantis koordinavimo ir skatinimo vaidmuo tur?t? tekti valstybei,
kurios pareiga — formuoti inovacin?ms firmoms palanki? ?statym?, ekonomin?,
finansin? ir informacin? baz?, trumpiau tariant, kurti ir ?gyvendinti
palanki? valstybin? inovacij? politik?. Suvokimas, kad inovacijos yra
valstybinio r?pes?io objektas, Lietuvoje tik dabar tampa k?nu. Valstyb?
turi suformuluoti ai?kius tikslus ir b?dus u?sibr??tam tikslui pasiekti.
Lietuvoje, kaip ir Europoje, parama inovacijoms ir inovaciniam verslui
tur?t? tapti visuomen?s r?pes?iu. Pasaulin? pastar?j? dviej? de?imtme?i?
patirtis parod?, kad inovaciniuose procesuose didel? vaidmen? vaidina
smulkaus ir vidutinio verslo ?mon?s, kurios, ne?i?rint kai kuri? tr?kum?,
efektyviai stumia technologin? progres?, kuria ir ?gyvendina daug
perspektyvi? id?j?. Statistika negin?ijamai ?rodo, jog vienoki? ar kitoki?
param? gaunan?i? nauj? smulkiojo verslo ?moni? “mirtingumas” nepalyginti
ma?esnis, o efektyvumas — didesnis nei pana?i? ?moni?, ?kurt? “laukin?s
rinkos” s?lygomis.Globalin?s inovacijos ?vietime, pramon?je ir paslaug? sferoje
ne?manomos be dideli? poky?i? ?moni? m?styme. Per daugel? met? tvirtai
?si?aknijusi? nuostat? nei?mesi per vien? dien?. Tod?l bene svarbiausia —
apskritai mentaliteto kitimas. N?dienos aplinka da?nai yra ne tik
indiferenti?ka, bet net ir prie?i?ka naujiems po?i?riams. Sustabar?j?s
po?i?ris stengiasi tvirtai u?remti duris naujovi? skersv?jams.?imtme?iais Europoje mokslas, kaip ir pats ?ini? kaupimas, buvo
laikomas savaimine vertybe. Did?i?j? mokslinink? darbai paprastai netur?jo
n? menkiausios merkantili?kumo intencijos (garsios i?imtys — Archimedo
i?radimai). Universitetinio mokslo presti?as labai stiprus ir dabar.Ta?iau pasaulis pasikeit?. Mokslas XX-ajame am?iuje pasidar? labai
brangus, tad apr?pti visas dabartines pa?inimo sritis negali sau leisti net
pa?ios turtingiausios ?alys. Fundamentalusis mokslas jau turi derintis prie
technologini? ?kio poreiki?, rasdamas ?iame bendradarbiavime reikiamus
finansavimo ?altinius. Suvokimas, kad mokslas turi tarnauti taip pat ir
aktualiems visuomen?s poreikiams, tik dabar skinasi keli? Lietuvoje. Dar
prie? por? met? ?od?iai “mokslo komercializavimas” t?lam buvo tik nieko
nesakanti fraz?, o neretai sukeldavo netgi prie?i?kum?. Pageidavimas, kad
mokslo darbai b?t? kiek galima daugiau orientuoti ? praktin? panaudojim?,
dar ir dabar kartais, deja, sutinkamas kaip mokslo presti?o ?eminimas.Jeigu bus visuotinai priimta nuostata, kad mokslas turi teikti
ap?iuopiam? naud? visuomenei jau ?iandien (kiek tai nekliudo jo pa?intinei
veiklai), valstyb? ir mokslas sykiu palengvins ?iandien labai aktualios
problemos — finansavimo — sprendim?. Nes mokslo bendradarbiavimas su
pramone — tai id?jos, pritaikomos gamyboje, ir pinigai, atlyginantys
mokslui u? intelektines pastangas. Ypa? tai prieinama mokslams, kurie savo
prigimtimi artimesni taikomiesiems — biologijai, medicinai, technin?ms
disciplinoms. Tik reikia atsakingai pasirinkti prioritetus, nes ?alies
mokslas greta pasaulini? tendencij? vis? pirma tur?t? atsi?velgti ? savos
?alies pramon?s poreikius ir jos pl?tros u?davinius.Negana tik deklaruoti — taip, mes u? inovacijas, mes u? naujas
technologijas, mes u? inovacinio verslo skatinim?. Net suk?rus palankias
inovacijoms s?lygas valstyb?s teis?s, administravimo, ?vietimo sferose,
Lietuvoje turi b?ti skatinama ir ple?iama infrastrukt?ra, aptarnaujanti ??
sud?ting? proces?. Kai kas jau nuveikta. Keleri metai Lietuvoje veikia
?staigos, kuri? pagrindin? veiklos u?duotis — teikti visokeriop? param?
mokslo komercializavimui. Tai Lietuvos inovacij? centras, Kauno
technologijos universiteto inovacij? diegimo centras, Mokslo ir
technologij? parkas. ?iai infrastrukt?rai i? dalies galima priskirti ir
Valstybin? patent? biur? ir patentinius patik?tinius, institucijas,
teikian?ias specializuotas technin?s informacijos paslaugas, verslo paramos
organizacijas. Tur?dami ry?kesn? valstyb?s param?, ?ie technologij?
perdavimo proceso nariai gal?t? gerokai prapl?sti ar efektyviau vykdyti
savo funkcijas — teikti platesnes informacines paslaugas, atlikti rink?
prognozes, ?vertinti intelektin? turt?, t.y. daryti visa tai, kuo u?siima
tokio tipo organizacijos visame pasaulyje.S?kmingai realizuodama inovacij? politik?, valstyb? sykiu
kompleksi?kai sprend?ia ir mokslo bei studij?, technologij? skatinimo,
?vietimo, informacijos, komunikacijos ir kitas problemas. “Pirmasis veiksm?
planas” tur?t? tapti kiekvieno sprendimus priiman?io Lietuvos valdininko
parankine knyga.
IV. Informacini? technologij? programa Europos S?jungojeEuropos S?jungoje ne tik abstrak?iai kalbama apie inovacijas, bet ir
kuriamos ? konkre?ias sritis orientuotos programos. ?ia toliau pateikiama
trumpa informacini? technologij? programos ESPRIT ap?valga. Nauj?
informacini? technologij? (toliau — IT) programa ESPRIT yra sud?tin? mokslo
ir pl?tros (toliau — MP) projekt? bei technologij? diegimo programa. Jai
vadovauja Europos Komisijos tre?iasis Generalinis direktoratas (pramon?)
(DG III, European Commission).Informacin?s technologijos labai svarbios visoms pramon?s ?akoms: jos
naudojamos projektuojant gaminius, juos gaminant, nulemia bendrovi? verslo
pl?tojimo b?dus. IT reikalingos ir tarptautin?ms korporacijoms, ir ma?oms
?mon?ms, siekian?ioms ?sitvirtinti pasaulin?se rinkose. Taigi Europos s?km?
priklauso nuo IT pramon?s ?moni? teikiam? atitinkam? produkt? bei paslaug?
ir nuo IT diegimo Europos pramon?je.Kaip veikia ESPRIT?
ESPRIT — tai viena i? speciali?j? Europos S?jungos Ketvirtosios
bendrosios programos, kuri prasid?jo 1994-aisiais ir t?sis iki 1998 met?,
tikslini? program? (specific programmes). ESPRIT glaud?iai susijusi su
kitomis specialiosiomis programomis, ypa? su ACTS (telekomunikacijos), IMTU
(pramon?s bei med?iag? technologijos) bei su Telematics Applications
(telematikos taikymas).ESPRIT yra vadinamoji nenutr?kstama darbo programa, kuri kasmet po
i?sami? konsultacij? taisoma, nurodant, kokias u?duotis reikia ?vykdyti.
Oficialiajame Europos Bendrijos ?urnale (Official Journal of the European
Communities) skelbiami prane?imai, kvie?iantys suinteresuotus asmenis
teikti pasi?lymus d?l nurodyt? u?duo?i?. Pasi?lymai ?vertinami ir atrenkami
geriausi, tinkami finansuoti. Daugeliui pramonini? MP projekt? keliamas
reikalavimas, kad ? projektus b?t? ?trauktos kompanijos ir mokslinio tyrimo
?staigos bent i? dviej? Europos S?jungos ?ali?.Ta?iau ir kit? ?ali?
organizacijos turi daug galimybi? dalyvauti programoje. ESPRIT siekia, kad
? program? ?sitraukt? mokslininkai i? Vidurio ir Ryt? Europos, Vidur?emio
j?ros regiono bei nauj? nepriklausom? valstybi? i? buvusios Taryb?
S?jungos.Kokias sritis apima ESPRIT?
ESPRIT pagrindin? d?mes? skiria a?tuonioms tarpusavyje susijusioms
tyrimo sritims (domenams):
1) Ilgalaikio mokslinio tyrimo (Long-Term Research) tikslas —
u?tikrinti, kad nuolat b?t? i?laikytas potencialas, b?tinas pramonei
atnaujinti. ?i sritis atvira naujoms id?joms ir ?mon?ms, reaguojantiems ?
pramon?s poreikius bei neabejingiems technologijoms, nuo kuri? priklausys
rinkos ateitis.
2) Programin?s ?rangos technologij? (Software technologies) tikslas —
i?laikyti stipri?, kokybi?k? baz? bei pagrindines technologijas visuose
Europos ?kio sektoriuose, kuri? svarb? komponent? sudaro programin?s
?rangos vystymas.
3) Technologijos, skirtos komponentams bei posistem?ms (Technologies
for Components and Subsystems) — sritis, susijusi su mikroelektronikos
pl?tra ir panaudojimu, ?rengimais, med?iagomis bei procesais, naudojamais
puslaidininkiams gaminti, taip pat su elektronin?mis projektavimo
priemon?mis ir tokiomis periferin?mis posistem?mis, kaip duomen? ?siminimas
bei atvaizdavimas.
4) Daugialyp?s aplinkos sistemos (Multimedia Systems) skatina kurti
technologijas ir priemones, padedan?ias daugialyp?s aplinkos vartotojui.
Kitos keturios sritys vadinamos «tikslin?mis grup?mis» (focused
clusters). Tai projektai bei papildomos priemon?s, derinamos taip, kad b?t?
pasiekti tam tikri mokslini? tyrim? bei pramoniniai tikslai:
1) Atvir? mikroprocesorini? sistem? iniciatyva (Open Microprocessor
Systems Initiative). Siekiama, kad b?t? pripa?inti Europos
pasiekimai gaminant mikroprocesorius bei mikrokontrolerius ir
skatinamas j? naudojimas visame pasaulyje.
2) Didel?s galios kompiuteriai ir j? tinklai (High-Performance
Computing and Networking). Lygiagre?i? sistem? naudojimas
manipuliuoti didel?s apimties duomenimis bei vaizdu.
3) Verslo operacij? technologijos (Technologies for Business
Processes). ?mon?s kei?iamos bei pertvarkomos taip, kad b?t? galima
geriausiai naudotis informacin?mis technologijomis.
4) Integravimas ? gamyb? (Integration in Manufacturing). Didinamas
Europos apdirbamosios pramon?s paj?gumas, kuris leist? pasinaudoti
galinga pasauline informacijos infrastrukt?ra.1 lentel? ESPRIT skai?iais (programos biud?etas)
|Technologin? sritis |mln. ECU |
|Technologijos, skirtos komponent?ms bei |509 |
|posistem?ms | |
|Programin?s ?rangos technologijos |285 |
|Didel?s galios kompiuteriai ir j? tinklai |265 |
|Integravimas ? gamyb? |244 |
|Ilgalaikiai tyrimai |203 |
|Atvir? mikroprocesorini? sistem? iniciatyva |183 |
|Verslo operacij? technologijos |183 |
|Daugialyp?s aplinkos (multimedia) sistemos |163 |
|ESPRIT programos biud?etas 1994-1998 m. i? viso|2035 |Kaip ESPRIT skatina technologij? perdavim? ir diegim??
Didel? programos dalis – priemon?s, skirtos ry?iams tarp naudotoj? ir
tiek?j? didinti, rezultatams, bandomiesiems pritaikymams skelbti, spartinti
produkt? ir proces? patekim? ? rink?. Dabartin?je programoje ?ioms
papildomoms priemon?ms skirta apie 20% viso finansavimo. Bandom?j?
pritaikym? (trial applications) ir tikslini? priemoni? (leveraging actions)
u?davinys — skatinti naudotojo ir tiek?jo bendradarbiavim?. Bandomieji
pritaikymai skirti naujausi? technologij? tinkamumui nustatyti. Tikslin?s
priemon?s palengvina nauj? programin?s ?rangos technologij? diegim? ir
tokiu b?du papildo bandomuosius pritaikymus. EUROPRACTICE ir FUSE priemon?s
skirtos kuo pla?iau panaudoti mikroelektroninius sprendimus ir skatinti
didesn? pramon?s konkurentingum? diegiant tinkamas technologijas.
EUROPRACTICE padeda mokytis ir lengvai naudotis technin?mis paslaugomis, o
FUSE remia pramon?s ir ypa? ma?as ?mones, kurioms reikia ?diegti nauj?
elektronik? ? jau esamas gamybos linijas. Priemon?s, skirtos informacin?s
technologijos vaidmens ir ind?lio ? versl? bei pramon? suvokimui gerint
(awareness actions) skatina pramoninius vartotojus diegti rezultatus
gaminant mikroprocesori? sistemas (microprocessor systems) ir didelio
na?umo kompiuterius bei «networking» (high-performance computing and
networking). European Multimedia Support Networks tinklo suk?rimo tikslai
yra du: nuolat teikti paslaugas, reikalingas Europos organizacijoms,
gaminan?ioms daugialyp?s aplinkos sistemas, daugialyp?s aplinkos turin?
ir/ar pritaikym? daugialyp?je aplinkoje. Programin?s ?rangos geriausios
praktikos iniciatyvos (Software Best Practice Initiative, arba ESSI)
tikslas — skatinti programin?s ?rangos pl?tojimo proceso tobulinim?
pramon?je, diegiant pagr?stus ir i?bandytus, bet nepakankamai taikomus
metodus ir procesus tam, kad padid?t? na?umas, pager?t? kokyb?. Geriausios
praktikos tikslas — skatinti ma?as ?mones didinti na?um? pa?angi?
informacini? technologij? d?ka. Geriausios verslo patirties tinkl?
(Business Best Practice Networks) tikslas — steigti paramos centrus jau
esan?iose organizacijose, kurie rinkt? ir platint? atitinkam?
informacij?. Mokymo program?, skirt? IT projektams (IT Project
Traineeships) tikslas — mokymas, susij?s su technologij? perdavimu, jas
taikan?i? asmen? bei vartotoj? mokymu. Pavyzdinis tinklas (Network of
Excellence) jungia pramon?, naudotojus, universitetus bei mokslinio tyrimo
centrus, kurie gali naudotis mokslo bei technologij? perdavimo galimyb?mis.
Nauja ESPRIT tarnyba PROSOMA renka i?sami? informacij? apie ESPRIT veiklos
rezultatus. Jie yra pateikti CD-ROM bei WWW tinkle. ?mon?s ir verslininkai
gal?s naudotis PROSOMA rezultatais, ie?koti pagal didel? tem? ?vairov? ir
susipa?inti su tokiais rezultatais, kokius juos pateikia rezultat?
savininkai (filmai, pie?iniai, animacijos, interviu, produkt?
demonstravimas bei i?sami informacija pasiteirauti). Kitos technologij?
perdavimo priemon?s susijusios su dalykini? seminar? organizavimu,
inovacij? perdavimo centrais (Innovation Relay Centres), kuriems padedant
naujovi? k?r?jai bendradarbiauja su verslininkais, tarptautines pramonini?
vizit? (industrial visits) programas, priemones, kuri? tikslas — sudaryti
ma?osioms ?mon?ms galimyb? pasinaudoti rizikos kapitalu bei kitomis
finansavimo formomis.Kaip ESPRIT gauna informacij? apie pramon?s poreikius?
Kadangi ESPRIT pagrindin? d?mes? skiria pramon?s reikalavimams, darbo
programos sritys ir u?duotys privalo b?ti paremtos nuolatiniu dialogu bei
santyki? palaikymu su informacini? technologij? naudotojais ir tiek?jais.
Tai daroma ?vairiais b?dais, pasitelkiant:
a) patariam?sias pramon?s kolegijas (Industrial Advisory Panels),
kurios teikia rekomendacijas i? IT naudotoj? pozicij?;
b) nuolatines darbo programas, kurios kasmet koreguojamos;
c) pramonines grupes, kurios vadovauja kuriant technologijas ir teikia
atsiliepimus;
d) pramoninius bandomuosius pritaikymus;
e) geriausios praktikos iniciatyvas (tokias kaip ESSI) bei pirmojo
naudotojo priemones (toki? kaip FUSE);
f) pramoninio mokymo bei perkvalifikavimo priemones (tokias kaip
EUROPRACTICE), ACTS bei Telematikos taikym?;
g) kvietimus teikti pasi?lymus, remiantis pramon?s poreikiais;
h) ?ali?, kurios n?ra Europos S?jungos nar?s, ?traukim? ? program?, 5-
10-ies met? trukm?s scenarij?, kuriame b?t? numatytas tam tikr?
pramon?s sektori? poreikis informacijos bei ry?i? technologijoms.
[5]V. Strategin? technologij? vadyba, jos sudedamosios dalys. Lietuvos
aktualijos.I? pirmo ?vilgsnio atrodo kad suk?rus inovacij? jos ?diegimas yra
smulkmena. Ta?iau tai daug ilgesnis kelias, negu daugelis mano. Efektyvi
strateginio inovacinio projekto vadyba yra raktas, kuris leid?ia suma?inti
rizikos kain?, bendras i?laidas ir «laik? nuo technologijos iki rinkos» bet
kuriai naujai technologijai. Kalbant apie strategin? technologij? vadyb?,
tokie ?rankiai, kaip inovacij? teorija, technologin?s kreiv?s, technologij?
pakei?iamumas, rinkos ir technologij? matricos turi b?ti naudojamos
analizuojant situacij?, ta?iau pas mus tai nauji ir ma?ai gird?ti dalykai.
Vienas i? pradini? etap? tam, kad suprastume komercin? inovacin? proces?,
yra skirtumo tarp technologin?s inovacijos ir komercin?s inovacijos
suvokimas. Technologin? inovacija gali b?ti apibr??ta kaip technologinis
pakeitimas t. y. inovacija technologiniu po?i?riu yra technologinis
pakeitimas verslo po?i?riu. Inovacija verslo po?i?riu yra naujas gaminys,
procesas ar paslauga, kuri ?gauna komercin? vert? ir sukuria pajamas.
Toliau kalb?sime apie inovacij? i? verslo pozicij?, akcentuodami proces?,
susiet? su potencialiai stambiomis inovacijomis.[pic]
1 pav. Mikrosistem? technologij? inovacinio proceso modelis.Tokios inovacijos gali b?ti naujos visa apiman?ios technologijos, kurios i?
esm?s pakei?ia esamus rinkoje produktus arba sukuria naujus ?ymius rinkos
segmentus ir tuo skiriasi nuo inovacij?, tolygiai gerinan?i? rinkoje
esan?ius produktus.Tokios stambios inovacijos paprastai yra valstybin?s
ekonomikos vystymo strategijos dalis.Kaip pavyzdys pateikiamas ir analizuojamas nauj?, potencialiai
stambi? inovacij?, toki? kaip mikrosistem? technologijos, inovacijos
proceso modelis. Mikrosistem? technologijos — viena i? informacini?
inovacij? sri?i?. Tam, kad geriau b?t? suprantamas per?jimas nuo
technologini? pakeitim? prie komercin?s inovacijos, pasinaudosime
inovacinio proceso grafiniu modeliu, pavaizduotu 1 pav. [2]Modelis pateikia keturi? pagrindini? inovacin? proces? lemian?i?
veiksni? vaizd?:
1) Tai inovacinio proceso technologinis spaudimas. Jis parodo esam?
specialios technologijos pad?t? ir egzistuojant? gamybin? proces?,
kuris gali b?ti panaudotas inovacijai realizuoti. Da?niausiai
inovacijos «??okuoja» ? rink?, naudodamosis esama bazine
technologija. Mikrosistem? technologij? atveju tai ?ymia dalimi
gali b?ti integrini? schem? technologijos. Tai suma?ina
technologin? naujo produkto gamybos kain? bei rizik?.
1) Socialinis arba rinkos poreikis inovacijoms parodytas apa?ioje.
Rinkos poreikis gali b?ti- valstyb?s interesai gamybai, valstybei
priklausan?i? sfer? reguliavimas (pvz. gamtosauga, medicina), taip
pat komercinis rinkos poreikis arba neu?pildyta rinkos ni?a.
2) Firmos vidin? strukt?ra, i? vienos pus?s, prie?inasi inovacijai,
bet, i? kitos pus?s, siekdama strategini? tiksl?, j? ie?ko. Ir tai
gali b?ti vienas i? svarbiausi? inovacinio proceso s?km? lemian?i?
veiksni?.
D?l gana sud?tingos ir chaoti?kos firmos inovacin?s strukt?ros
analizuoti inovacin? proces? firmoje yra gana sud?tinga. Ir kuo inovacija
yra radikalesn? bei turi didesn? komercin? vert?, tuo inovacinis procesas
sulaukia didesnio pasiprie?inimo ir ilgiau trunka.
Ta?iau yra du dominuojantys toki? nauj? ir radikali? technologij?,
kaip mikrosistem? technologijos, veiksniai, kurie suderinti duoda did?iul?
efekt? inovacijos procesui. Tai i?orinis — efektyvios vyriausybin?s
politikos poveikis ir vidinis — firmos komercializuojamo produkto pob?dis,
kuris gali b?ti «superproduktas- rinkos lyderis», ir kurio rinka jau
pageidauja. ?ie du veiksniai gali labai smarkiai suma?inti firmos
inovacinio proceso rizik?. Aktyvi vyriausyb?s politika — finansi?kai remti
atrinktus projektus — smarkiai suma?ina firmos rizik? ir stimuliuoja
inovacini? produkt? diegim?. «Superproduktas-lyderis» da?niausiai nugali
vidines firmos kli?tis inovacijai ir komercializuojamas. Ta?iau, savo
ruo?tu, netinkamai atliekama vyriausyb?s finansuojam? produkt? ekspertiz?
atne?a nuostolius valstybei, nesukurdama produkto ir baz?s tolimesniam
ekonomikos augimui. Vyriausyb?s finansuojami taikomieji tyrimai turi b?ti
atrinkti taip, kad tyrim? rezultatais gal?t? pasinaudoti plat?s visuomen?s
sluoksniai ir stimuliuot? inovacij? augim?.«Produkto lyderio» pavyzdys gali b?ti pagrei?io jutiklis, kuris labai
greitai buvo ?diegtas automobili? pramon?je apsaugoti vairuotoj? sm?gio
metu, i?pu?iant prie? j? pagalv?. I? esm?s tai stimuliavo automobili?
gamybos technologijos ?uol?.Radikali? produkt? inovacinis procesas t?siasi ilgai: nailono
pluo?tui ?diegti reik?jo 11 met?, kserografijai- 13 met?, bevieliui
telefonui- 8 met?.Inovatorius pa?ioje inovacinio proceso prad?ioje turi gerai suvokti
ir nustatyti ne tik technines galimybes, bet ir potencial? poreik?.
Vykstant inovaciniam procesui, ir id?jai virstant prototipu, techniniai
projekto ir gaminio aspektai darosi svarbesni, ta?iau s?kmingas inovatorius
visada seka rinkos poreikius. Rinkos j?gos daro stipri? ?tak?, ypa? kai
inovacinis procesas pasiekia komercializacijos ir inovacijos faz?. Tai
faz?s, kada firmos atlieka produkto rinkos bandymus ir derina produkt?
rinkos poreikiams. ?iame etape bendradarbiavimas tarp gamybos ir marketingo
pusi? firmoje yra kritinis. Daug ger? id?j? mir?ta ?iame etape.Kita j?ga, kuri ?takoja inovacin? proces?, yra rinkos poreikis.
Rinkos poreikis sukuria j?gas, kurios savo poreikiu traukdamos ? rink?
naujus produktus, skatina j? k?rim?. Rinkos poreikio ?taka inovaciniam
(verslo prasme) procesui da?nai yra lemiama ir svarbesn? u? naujo produkto
technologin? potencial?. Inovatorius turi nustatyti kuriamo produkto
poreik? pa?iuose ?vairiausiuose rinkos segmentuose. Poreikiai mikrosistem?
technologij? produktams gali b?ti suskirstyti ? tris sritis -vyriausyb?s,
gynybos ir rinkos komercinius poreikius. Valstybiniai poreikiai (gynyba,
medicina, gamtosauga). ?iuo atveju vyriausyb? u?sako ir perka produktus i?
juos kurian?i? firm?. Naujiems produktams kurti ir inovacijoms stimuliuoti
svarbu yra ir reguliuojanti vyriausyb?s funkcija. Derinantis prie Europos
standart? gamtos apsaugos, darbo saugos, medicinos ir t. t. srityse bei
priimant atitinkamus ?statymus, augs ir rinkos segmentai, reikalaujantys
nauj? mikrosistem? technologij? produkt?, pvz. darbo vietos oro kokyb?s
analizatori? ir t. t. Vyriausyb? tur?t? stimuliuoti vietini? firm?
inovacin? veikl? ?iose srityse, siekdama u?tikrinti vietin?s pramon?s ir
u?imtumo augim? vietoje importo, kuris tik didina Lietuvos kapitalo
i?ve?im? ? u?sien? ir skatina nedarb?. Bendra mikrosistem? technologij?
produkt? rinkos augimo tendencija atlikta [ 4 ], pateikta 2 pav.[pic]
2 pav. Mikrosistem? technologij? produkt? rinkos augimo tendencijaKyla nat?ralus klausimas: kod?l procesas nuo technologinio
pasikeitimo iki verslo inovacijos yra toks ilgas? Viena prie?astis — firm?
konservatyvumas ir nenoras keisti veikiant? technologin? proces? bei su tuo
susijusi rizika. Rizikos baim? priklauso nuo firmos kuriamos strategijos,
nuo to, kaip ji susipa?inusi su nauja technologija bei rinkos poreikiais.
Firmos kuriama strategija turi ?takos inovaciniam procesui. Firmos
strategija gali b?ti orientuota ? pozicij? rinkoje arba ? turimus resursus.
Firmos, orientuotos ? pozicij? rinkoje, rizik? mato kaip santyk? tarp
firmos technologini? galimybi? ir galimybi? ?sigyti prana?um? rinkos
segmente, kuriame jau vyksta konkurencija. Be abejo, daug k? lemia
?mogi?kas veiksnys, tod?l yra firm? pionieri?, greit? pasek?j?, prie?inink?
ir toki?, kurios «kartu su visais». Tam, kad ?vertint? galim? inovacin?
rizik?, firmos naudoja technologija/rinka matric?. Ma?a rizika rei?kia, kad
firma inovacin? produkt? gali realizuoti tik prapl?sdama savo tradicines
technologij? galimybes ir u?imdama ?inomos rinkos segment?. Naujas
produktas ir naujos rinkos rei?kia didesn? rizik?, ta?iau sykiu ir didesn?
peln? s?km?s atveju.I? atliktos analiz?s darosi ai?ku, kad ir firmos, ir valstyb?s
politika technologiniams poky?iams finansuoti tur?t? remtis orientacija ?
minimali? investicijos rizik?. Ta?iau, savo ruo?tu, bendra pasaulini?
technologij? keitimosi tendencija rodo, kad art?jame prie nauj? radikali?
inovacij?. Tai rei?kia, kad pasaulyje vyksta technologiniai pasikeitimai,
kurie ateityje atne? nauj? radikali? inovacij? verslo prasme. B?tent,
rinkoje ims dominuoti nauji informacini? technologij? produktai, multimedia
komunikacijos, mokymo poreikis ir reik?m? bei su juo susij?s verslas.
Matyt, s?kmingiausios inovacijos bus tos, kurios bus paj?gios suma?inti
produkt? kain? bei u?tikrinti i?skirtin? kokyb?. Tokiu b?du daugelis esam?
produkt? bus pakeisti, ir informacin?s technologijos, matyt, bus viena i?
toki? visa apiman?i? inovacij?. Nema?ai technologij? raidos analitik? esam?
ir b?sim? nauj? technologij? potencial?, remdamiesi istorine analize,
vaizduoja S kreive:[pic]
3 pav. Mikrosistem? technologij? raidos kreiv? (?ia MST —
mikrosistem? technologijos).Palygin? 2 pav. pavaizduotas mikrosistem? technologij? dabartin?
augimo kreiv? su kreive 3 pav. dr?siai galime teigti, kad mikrosistem?
technologijos, o kartu su jomis ir visa informacini? technologij? grup?
(buvo nagrin?jama tik siaura informacini? technologij? dalis — mikrosistem?
technologijos — kaip standartinis pavyzdys.Tie patys aptartieji d?sniai ir
tendencijos galioja ir visai informacini? technologij? grupei) ?iuo metu
praeina tik vidurin? etap?. Vadinasi, ?i sritis yra labai patraukli
investuotojams.Kompetencija pagr?sto strateginio planavimo esm? yra teisingai
nustatyti, kuriame ta?ke esame ?iuo momentu. Tod?l, jei firma ar vyriausyb?
finansuoja technologij?, kuri yra ?ios 4 pav. pavaizduotoje S kreiv?s
pirmojoje dalyje, tai tik?tis greito s?kmingo investicij? gr??imo,
realizuojant produkt? rinkoje, vargu ar galima. Tai strategin? investicija,
kuri s?kmingiausia yra kreiv?s kilimo prad?ioje. Ta?iau investuoti ?
technologij?, kuri yra S kreiv?s vir?uje, rei?kia investuoti, kada rinkoje
jau ?sitvirtin? konkurentai. Investicijos ? technologijas, kuri? S kreiv?
seniai pasiek? vir?utin? rib?, yra investicijos ? praeit? su garantija, kad
investicijos negr??. Tai dabar ir daro daugelis buvusi? did?i?j? gamykl?,
bandydamos pl?sti senas technologijas, valstybei s?kmingai dalinant jiems
l??as. Rezultatai valstyb?s mastu bus ai?k?s po keleri? met?, nors daug kas
ai?ku jau dabar.Pavyzdys i? pramon?s istorijos: pasirod?ius tranzistori?
technologijai, kai kurie vakuumini? lemp? gamintojai investavo pinigus ?
vakuumini? lemp? tobulinim?, nesuvokdami art?jan?ios naujos eros ir
s?lyginai greitai bankrutavo. Tie, kas investavo ? puslaidininki?
technologij?, u??m? rinkos lyderi? pozicijas. ?iandien technologiniai
poky?iai yra dar spartesni. Ir ne?i?rint s?kmingo vakuumini? kineskop? ir
su jais susijusio verslo, vargu ar b?t? tikslinga firmos strategij? gr?sti
vakuumine technologija. Grei?iausiai jas pakeis ?alt? katod? matric? arba
skyst? kristal? ekranai. Taigi Lietuvos kineskop? bei atlenkimo sistem?
gamintojai, matyt, gyvena savo saul?lyd?.I? S kreiv?s analiz?s matyti kad ?iandien investavimas ? informacines
technologijas yra labai daug ?adantis. Trumpiau sakant, svarbu ne bendras
ekonomikos ir inovacijos ry?ys, bet firmos perspektyva, ko firmos gal?t?
tik?tis i? valstyb?s, esant greitiems technologiniams poky?iams. Firmos
s?km? inovaciniame procese pirmiausiai lemia jos strategin? orientacija.
Firmos turi planuoti s?kmingas inovacijas. Antra — konkurencija yra
varomoji inovacij? j?ga, ir firma turi pati kurti kit? inovacij? galimyb?.
Ir technologin? pa?anga, ir lyderio vaidmuo sukuriami tinkamos firmos
vadybos, bet ne Vyriausyb?s politikos d?ka. ?inoma, firmos turi naudotis
Vyriausyb?s teikiamomis galimyb?mis, bet jos taip pat turi nuolat siekti
savo produktams ar technologijoms nauj? galimybi? rinkoje. Savo ruo?tu
naujoms technologijoms vystantis spart?s ir konkurencija tarp inovacini?
produkt?. Kuri technologija jos viduje bus s?kmingiausia, dar kol kas sunku
pasakyti.Apibendrinant technologini? poky?i? ir inovacij? problem?, reikia
pasakyti, kad ir valstyb? turi tur?ti savo technologin? — inovacin?
strategij?, nes tai yra valstyb?s, kaip ir firmos, i?gyvenimo rinkos
s?lygomis arba bankroto problema. Kok? inovacin? savo, kaip valstyb?s,
produkt? Lietuva ruo?iasi pateikti negailestingos globalin?s konkurencijos
s?lygomis tarptautinei XXI am?iaus rinkai? Ir ar gali valstyb?, kaip ir
firma, s?kmingai konkuruoti, jei jos darbuotojai nesuvokia firmos
strategini? tiksl?. Valstyb?, kaip ir firma, negali b?ti konkurenti?ka
visose srityse. Laikas b?t? kvalifikuotai ?vertinti technologin? valstyb?s
potencial?, apsibr??ti prioritetines inovacij? kryptis ir bent tas l??as,
kurias Lietuva paj?gi skirti naujoms technologijoms vystyti, investuoti ?
tai, kas potencialiai gali duoti naud?. Ta?iau tam reikalinga kompetencija
pagr?stas valstyb?s valdymas ir tam tinkami ?mon?s. 4 pav. S kreiv?s
prad?ios ar dar ankstesni? technologij? k?r?jai nesukurs gamini?, kurie bus
konkurenti?ki, art?jant ? S kreiv?s vir?utin? dal?. Ta?iau valstyb?s
politika turi b?ti visose srityse (mokslo, ?vietimo, ekonomikoje)
orientuota ? tai, kad sudaryt? tam prioritetines s?lygas. Dabartin?
Lietuvos mokslo, ?vietimo, pramon?s finansavimo sistema akivaizd?iai
orientuota ? S kreiv?s prad?ios ?moni? ir technologij? finansavim?. Tai
n?ra investicijos ? ateit?, bet ateities “pravalgymas”.VI. I?vados
Kaip pamin?ta anotacijoje, kursinio darbo tikslas buvo i?nagrin?ti
informacini? inovacij? ?diegimo aspektus, problemas, aptarti b?dus ir
nu?viesti bendras vystymosi tendencijas ?ioje srityje.
Atliekant vis? pirma Europos S?jungos ?iuo klausimu paruo?t?
dokument? analiz? i?ry?k?jo keletas esmini? ?i? dokument? tr?kum?:
1) Pats did?iausias ir pagrindinis — labai daug nekonkre?ios
informacijos, med?iagos, neturin?ios ai?kaus tikslo, o tik
abstrakt?s samprotavimai ?ia kryptimi. Atsi?velgiant ? tai, kad
didelis biurokratinis aparatas ir dokument? gausa yra viena i?
skaud?iausi? greito inovacij? ?diegimo problem? (t? pripa??sta ir
patys Europos komisijos nariai), nematyti konkre?i? pastang?
stengiantis tai i?spr?sti.
2) ?is tr?kumas siejasi su pirmuoju — tai daug i? esm?s t? pat? dalyk?
nagrin?jan?i?, ta?iau skirtinguose lygiuose institucij? ir silpnas
j? tarpusavio darbo koordinavimas.
3) Nors ir remiamasi nuorodomis ? kitus dokumentus, ta?iau nuorod?
sistema per daug sud?tinga, ko pasekm?je pasimeta pagrindin?
dokumento esm? ir tikslas, kuris siekiamas j? i?leid?iant, n?ra
?vykdomas.
?inoma, ?io darbo tikslas nebuvo atlikti tokios analiz?s, ta?iau
tiesiog norisi pareik?ti savo nuomon?.
Informacini? inovacij? ?diegimo aspektai, b?dai, problemos ?iame
darbe atskleisti gana pla?iai ir panagrin?ti ?vairiais lygiais. Pa?ym?tina,
kad kuo ?emesniu lygiu atliekama inovacij? analiz? — tuo ?i analiz? tampa
konkretesn?, daugiau siejasi su praktika. Malonu pa?ym?ti, kad tokie
tyrimai atliekami ir Lietuvos autori?. Nors kol kas tai tik pirmieji
?ingsniai, bet jau bandomos daryti, remiantis naujausiomis teorijomis,
bendravalstybinio masto analiz?s, atliekama vyriausyb?s politikos kritika
(gana konstruktyvi) ir atsi?velgus ? j? manau duot? labai ap?iuopiam? ir
nauding? rezultat?. Ypa? tai svarbu ?io darbo objekto — informacini?
inovacij? srityje, kurios, kaip jau buvo min?ta auk??iau darbe, ?iuo metu
praeina savo did?iausio intensyvumo etap? ir yra labiausiai patrauklios
investavimui. Neturint ?iuo klausimu ai?kios valstybin?s politikos (tai,
deja dabar ir yra, k? galiu konstatuoti ir i? savo praktinio darbo ?ioje
srityje patirties) artimiausioje ateityje Lietuva nei?naudos labai ai?ki?
ir patraukli? galimybi? gerinant bendr? gyvenimo lyg? respublikoje.VII. Literat?ros s?ra?as
1. Europe council. Green paper on innovation, 1995
2. V.Snitka Pa?angi? technologij? inovacinis procesas ir
komercializacija, “Inovacij? ap?valga” Nr. 5-6, 1997 balandis-
rugs?jis
3. Europe council. The First Action Plan for Innovation in Europe,
1996
4. Marone, J. Winnings in High Tech Markets. Boston: Harward Business
School Press, 1993
5. George Metakides, Esprit Direktoriaus prane?imas, III GD (Pramon?),
Europos komisija, 1994VIII. Priedai
