Referatas.
                     Kristijonas Donelaitis (1714-1780).
                                 Biografija.
    Kristijonas Donelaitis gim?  pirm?ja  Nauj?j?,  1714,  met?  dien?  Ryt?
Pr?sijoje, Lazdyn?li? kaime laisvo valstie?io ?eimoje. Yra ?inoma,  kad,  be
Kristijono, Donelai?iai  tur?jo  dar  3  s?nus  ir  3  dukteris.  Naujagimis
valstie?io ?eimai buvo  nauja  burna.  O  j?  maitinti  nebuvo  lengva,  nes
valstie?iai tuo metu gyveno nepaprastai sunkiai.
    Sunk? valstie?i? gyvenim? nuo  pat  vaikyst?s  ant  savo  kailio  patyr?
Kristijonas. 1720 metais mir? Kristijono t?vas, o na?l? motina  liko  vargti
su septiniais ma?ame?iais vaikais.
    Sunki ekonomin? valstie?i?  pad?tis,  ?iauri  socialin?  ir  nacionalin?
priespauda nuo  pat  vaikyst?s  stipriai  paveik?  b?simo  poeto  s?mon?  ir
skaudino jo ?ird? vis? gyvenim?. Tai atsispindi ir jo gro?in?je k?ryboje.
    Kristijono kelias nuo pat pirm?j? mokslo  dien?  pasuko  ?  Karaliau?i?,
kur jau anks?iau buvo apsigyven?s vyresnysis brolis. Jis  pateko  ?  pradin?
mokykl?,  skirt?  neturtingiems  moksleiviams.  Vidurin?je   mokykloje   jis
prad?jo  mokytis  b?damas  17  met?.   Pradin?  mokykla  grei?iausiai   buvo
lietuvi?ka, o vidurin? – lotyni?ka. Pastar?j? jis lank? 5 metus, gerai  joje
?sisavino lotyn? kalb?, pramoko taip pat graik?,  hebraj?,  pranc?z?  kalb?,
lavino i?kalb?, studijavo antikin? literat?r?.
    1736 met? rugs?jo m?nesio 27 dien? K. Donelaitis  ?stojo  ?  Karaliau?i?
universitet? teologijos  fakultet?.  I?  karto  jis  pateko  ?  universiteto
bendrabut?. Tai rodo j? tur?jus ypating? gabum?, nes ? bendrabut?  priimdavo
tik labai nedaug pa?i? gabiausi? student?.
    Studij? metais K. Donelaitis daug d?mesio skyr? muzikai. Jis  ir  v?liau
mielai pats grodavo, dainuodavo, komponuodavo,  kur?  laik?  buvo  mokykloje
muzikos ir dainavimo  mokytoju.  Jis  tur?jo  puiki?  muzikin?  klaus?,  nes
sugeb?jo net muzikinius instrumentus gaminti.
    1740 metais pavasar? K. Donelaitis baig? universitet? ir i?vyko atgal  ?
Lazdyn?lius. Pirmoji jo tarnybos vieta, ? kuri? jis buvo paskirtas  mokyklon
muzikos  mokytoju  ir  choro  ved?ju,  buvo  Stalup?n?  miestelis,  vos   u?
keliolikos kilometr? nuo jo gimtin?s.
    Jaunasis mokytojas labai uoliai ?m?si darbo. Stengdamasis  sudominti  ir
patraukti  mokinius,  Kristijonas  Donelaitis   jau   ?ia   prad?jo   ra?yti
pasak??ias. Jis para?? j? daugiau, ta?iau i?liko tik ?ios: “Lap?s ir  gandro
?esnis”, “Rudikis jomarkininks”, “?uo didgalvis”, “Pasaka apie  juodvabal?”,
“Vilks provininks”, “??uols gyrpelnys”.  Kai  kurioms  savo  pasak??ioms  K.
Donelaitis panaudojo dar nuo Ezopo  laik?  to  ?anro  k?riniuose  sutinkamus
tematinius motyvus. Ta?iau ir skolintus  motyvus  jis  taip  perdirbo,  taip
pritaik? savo gyvenamam metui ir aplinkai, kad sekimo p?dsak?  beveik  visai
ne?ymi. Jau pasak??iuose galima pasteb?ti kai kuriuos K. Donelai?io  stiliui
b?dingus bruo?us (polink? ? hiperbolizavim?,  pakartojimus,  i?skai?iavimus,
vulgarizmus ir pan.),  kurie  visi?kai  i?ry?k?jo  ?ymiai  v?liau  sukurtame
brand?iausiame jo k?rinyje “Metai”.
    Po poros met? s?kmingo darbo mokykloje K. Donelaitis buvo paskirtas  jos
ved?ju. Toji vieta grei?iausiai atsirado d?l mokyklos ved?jo mirties. Su  jo
?eima K. Donelaitis  artimai  bendravo,  gerai  pa?inojo  ?mon?  An?  Marij?
Olefant. Ji K. Donelai?iui patiko,  ir  jaunojo  mokytojo  ?irdyje  ?si?ieb?
meil?s jausmai. Tod?l, i?sik?l?s i? Stalup?n?, jos nepamir?o ir 1744  metais
su ja  susituok?.  Tre?iaisiais  tarnybos  metais,  gav?s  pasi?lim?  u?imti
Tolminkiemio parapijos klebono viet?, K. Donelaitis  dar  kur?  laik?  dels?
i?sikelti i? Stalup?n?, nes  nenor?jo  palikti  savo  mokini?,  nepasibaigus
mokslo metams.
     Prie?  u?imdamas   klebono   viet?,   K.   Donelaitis   prival?jo   dar
Karaliau?iaus universitete i?laikyti pastoriaus egzaminus, kuri?,  baigdamas
universitet?, nelaik?. 1743 spalio m?nes?, jis i?laik?s egzaminus,  netrukus
i?sik?l? ? nauj?j? paskyrimo viet?, ir jau lapkri?io 24 dien?  prad?jo  eiti
dvasininko pareigas.
    Prad?j?s eiti savo pareigas, jaunasis klebonas i? karto  pasirod?  labai
uolus. Toks jis pasiliko ir vis? gyvenim?.  Beveik  niekur  i?  tolminkiemio
nei?vykdamas, K. Donelaitis tuok? savo parapijie?ius, krik?tijo  j?  vaikus,
laidojo  mirusiuosius,   reguliariai   atlikin?jo   ba?nyt?l?je   nustatytas
pamaldas, sak? pamokslus i? ryto voki?kai, o po piet? lietuvi?kai.
    Klebono  pareiga  buvo  tvarkyti  Tolminkiemio  ba?ny?iai  bei  pastori?
na?l?ms priklausant? beveik 40 ha ?k?. Ir t? darba  K.  Donelaitis  steng?si
kuo geriau atlikti. Ta?iau poeti?kai  K.  Donelai?io  prigim?iai   visi  tie
darbai buvo sunki na?ta, kuri? jis vilko kantriai, nors be meil?s.
    I? ?vairi? i?likusi? akt? ir dokument? matyti, kad  K.  Donelaitis  buvo
veiklus  ?mogus,  geras  administratorius,  sumanus   visuomenini?   reikal?
organizatorius.  Vietoje  begri?van?ios  Tolminkiemio  ba?nyt?l?s  jis  1756
metais parapijos ir vald?ios l??omis pastatydino nauj?, m?rin?.
    Nuo ?vairi? pareig? ir vie??j? reikal? laisvu metu K. Donelaitis  nem?go
dykin?ti.  Jis  r?pestingai  augino  savo  paties  pasodint?  sod?,  ?lifavo
optinius stiklus, gamino barometrus, termometrus,  laikrod?ius  bei  muzikos
instrumentus. Tais savo darbais jis buvo pla?iai ?inomas apylink?je.
    Gyvendamas toli  nuo  didesni?  ?alies  centr?,  K.  Donelaitis  ir  nuo
svarbesni? to meto politinio   gyvenimo  ?vyki?  laik?si  nuo?aliai.  Giliai
pasin?r?s ? savo aplink?, ? kasdeninius darbus  bei  r?pes?ius,  jis  kokios
nors platesn?s dirvos savo veiklai u? Tolminkiemio rib? neie?kojo.  Lietuvi?
literat?ros laimei  jis  vis?  savo  k?ribin?  energij?  skyr?  poezijai  ir
svarbiausi? savo  gyvenimo  etap?  Tolminkiemyje  apvainikavo  talentinguoju
k?riniu “Metai”.
    Ta?iau, kai 1780  vasario  m?nesio  18  dien?  K.  Donelaitis  mir?,  jo
parapijie?iai ir artimieji  draugai  Tolminkiemio  ba?ny?ioje  palaidojo  j?
kaip parapijos klebon?,  naging?  ?vairi?  muzikos  ir  fizikos  instrument?
dirb?j?, garbing? dvasinink? ir puik? ?mog?,  bet  labai  ma?ai  kam  ?inom?
poet?.
    K. Donelai?io gro?in? k?ryba, ?vair?s jo ra?tai, dokumentai  ir  kitokia
archyvin? med?iaga, o taip pat literat?ra apie  j?  duoda  pagrindo  teigti,
kad ??ymusis lietuvi? tautos poetas buvo ne  romus  ir  nuolankus  nuo?alaus
Rut? Pr?sijos ba?nytkaimio protestant? pastorius, o dideli?  gabum?,  auk?to
intelektinio paj?gumo, turtingos dvasios  ir  sud?tingos  nat?ros  asmenyb?.
Jis pilnas k?rybin?s energijos praktinei veiklai, tiesus  ir  dr?sus,jau?i?s
savo  asmens  vert?  ir  gin?s  savo  garb?,  mok?s  nuo?ird?iai  myl?ti  ir
aistringai neapk?sti, a?tria ironija triu?kinti  prie??  ir  ?velniu  ?od?iu
pra?nekti draug?. Poetas myl?jo gyvenima, pon? ir valdinink? engiamus  b?rus
ir gimtosios ?em?s laukus. Ta?iau jam nema?a teko  kent?ti,  nes  gyveno  ir
veik? ni?rioje feodalizmo gadyn?je, kai visur, jo paties  ?od?iais  tariant,
vie?patavo     “neteisingumas,     neteisumas,     palinkimas      valdytis,
savanaudi?kumas, ?yk?tumas”.
                                   “Metai”
    K. Donelaitis “Metus” prad?jo ra?yti apie 1765 metus,  1773-1774  metais
poetas perra?? savo poemos paskutin? variant?, turinti beveik 3000 eilu?i?.
    Tuo metu  daugelio  Europos  taut?  ra?ytoj?  k?ryboje  buvo  tradicin?s
tematikos poem? apie kaimo gyvenim?  ?vairiais  met?  laikais.   Kartas  nuo
karto ir Ryt? Pr?sijos periodin?je spaudoje  pasirodydavo  eiliuot?  k?rini?
apie met? laikus su pla?iais gamtos paveikslais. Bet  gyvendamas  nuo?aliai,
vargu ar gal?jo K. Donelaitis greitai susipa?inti su  naujausia  literat?ra,
ka?in ar tie k?riniai jam buvo ?inomi.
    K. Donelaitis, pasi?m?s savo am?inink? tradicin? tem? apie keturis  met?
laikus, valstie?i? gyvenim? ir  kaimo  gamt?,  pavaizdavo  kitaip,  negu  jo
pirmtakai  ir  am?ininkai,  i?  kitoki?  visuomenini?  pozicij?  ir   perd?m
realistin?mis  i?rai?kos  priemon?mis.  Autorius  regi  XVIII   am?io   Ryt?
Pr?sijos  valstie?i?  gyvenim?  j?   pa?i?  akimis,   vertina   ?vykius   ir
rei?kinius i? valstieti?k? pozicij?.. jis stebi gyvenim?  ne  i?  ?alies,  o
pats ver?iasi ?  vaizduojamas  situacijas,  kartu  su  veikian?iais  b?riais
rei?kia savo pasipiktinim? arba pritarim?.
    K. Donelaitis  a?triomis  ir  ne?prastin?mis  satyros  priemon?mis  kaip
tikras  valstietis  pasmerkia  dvar?,  parodo  jo  i?naudoti?k?  charakter?,
apdainuoja sunk? ir alinant? baud?iavin? b?r? darb?. Jis valstie?io  buities
neidealizuoja,  nesim?gauja  dirbtin?mis  poetin?mis   puo?menomis,   da?nai
sutinkamos t? met? poezijoje.
    K. Donelai?io veik?jai yra individualizuoti, jie veikia  konkre?iose  ir
charakteringose situacijose, n?ra sauso ir  schemati?ko  apra?in?jimo,  kaip
ano meto gro?in?je literat?roje. Paprasta, liaudi?ka  K.  Donelai?io  poemos
kalba  ?ymiai  skyriasi  nuo  klasicizmo  ir   sentimentalizmo   literat?rai
b?dingos kalbos, kuri  buvo  artima  tik  kilmingiesniems  ir  beveik  visai
svetima pla?iosioms liaudies mas?ms.
    Talentinga, bet savo metu  gal  dar  kiek  per  ankstyva  K.  Donelai?io
k?ryba ne i? karto buvo pripa?inta. Gal b?t tai atsitiko d?l to,  kad  poema
buvo para?yta ma?ai kam te?inoma lietuvi?  kalba.  ?ymus  XIX  am?iaus  rus?
filologas A. Aleksandrovas teisingai yra pasteb?j?s:  “Jeigu  K.  Donelaitis
savo k?rinius  b?t?  para??s  viena  kuria  did?i?j?  kalb?,  tai  jis  b?t?
visuotiniai pripa?intas did?i?j? poet? eil?je kaip vienas i? pirm?j?.”
    Pla?iausio pripa?inimo ir did?iausio populiarumo K.  Donelaitis  pasiek?
tik tarybiniais  laikais,  kai  jo  ra?tai  pasidar?  lengvai  prieinami  ir
liaud?iai, kai talentingieji poeto k?riniai per vertimus ? rus? ir  kitokias
kalbas per?eng? savo gimtosios ?alies sienas.
Autorius – Dmitrijus ?kulis.
Naudota literat?ra – K. Doveika “Kristijonas Donelaitis”.
Naujamies?io vid. mokykla, Vilniaus m.
1999 m.