“NAFTA: Trumpa бkыrimo apюvalga, tikslai, reikрmл, perspektyvos”
      NAFTA (The North American Free Trade Agreement) tai  triрalл  (1993m.)
sutartis tarp  JAV,  Kanados  ir  Meksikos.  Siekiant  geriau  suprasti  jos
atsiradimа, bыtina iрsiaiрkinti kai kurias aplinkybes bei visш  trijш  рaliш
dalyvavimo derybose (dлl NAFTA sutarties) prieюastis ir tikslus.
      Prieр pradedant kalbлti konkreиiai apie  NAFTA,  bыtina  bent  trumpai
uюsiminti apie kitа laisvos prekybos sutartб, юinomа CUSTA  pavadinimu  (The
Canada — U.S. Free Trade Agreement). Mat ji didele dalimi  lлmл  derybш  dлl
NAFTA eigа ir paиiа jos formа.
      CUSTA sutarties (1988m.) tarp JAV ir Kanados prielaidos:
=  Kanados  ekonomikos  augimas  labai  priklausл  (ir  iki  рiol  smarkiai
  tebepriklauso) nuo prekybos. Tuo tarpu 3/4  visos  Kanados  prekybos  yra
  prekyba su JAV. Taigi matome, kad JAV rinka Kanadai yra gyvybiрkai svarbi
  Taigi jai bыtina uюsitikrinti kiek galima laisvesnб ir  saugesnб  “keliа”
  savo prekлms б JAV rinkа. Tuo tarpu 9 deрimtmetyje  JAV  vis  labiau  лmл
  ryрkлti  protekcionizmo  tendencijos.  Tai  paskatino  Kanadа  inicijuoti
  derybas  dлl  CUSTA  sutarties.  Kartu  CUSTA  sutarties  pagalba  Kanada
  tikлjosi paskatinti savo pramonлs restruktыrizacijа.
=  JAV  derлtis  su  Kanada  dлl  CUSTA  sutarties   pasiraрymo   paskatino
  nepasitenkinimas  daugiaрaliш  (multilateral)  derybш  rezultatais  (GATT
  rлmuose). JAV tikлjosi, kad  derybos  su  Kanada  taps  “katalizatoriumi”
  daugiaрalлse derybose. Tuo paиiu JAV, kaip ir Kanada, tikлjosi iр laisvos
  prekybos sutarties ekonominлs naudos.
      Dar  nespлjus  pilnai  бgyvendinti  рios  (CUSTA)  sutarties,  Meksika
inicijuoja derybas dлl NAFTA. (Derybose dalyvauja JAV, Kanada  ir  Meksika.)
Рaliш dalyvavimo derybose motyvai gana ryрkiai  skiriasi  (iр  3  рaliш  tik
Meksikos motyvai buvo grynai ekonominiai). Juos dabar ir aptarsime:
Meksika
      Po daugiau  nei  40  metш  ekonominio  vystymosi  politikos,  paremtos
importo substitucija ir izoliacija nuo  “tarptautinлs  ekonomikos”,  Meksika
devintame  deрimtmetyje  pradлjo  юenklias   reformas   (sumaюino   tarifus,
uюsienio investicijш apribojimus, leido aktyviau veikti  rinkos  jлgoms,  be
to, лmл aktyviai integruotis б pasaulio ekonomikа).
      NAFTA  Meksikai — priemonл pagreitinti ekonomikos  augimа,  pritraukti
investicijas, бtvirtinti  vykdomas  reformas  bei  uюkirsti  keliа  Meksikos
prekiш iр JAV rinkos iрstыmimui, nes po CUSTA  pasiraрymo  padidлjo  Kanados
prekiш konkurentabilumas JAV rinkoje (lyginant su Meksikos prekлmis).
JAV
      JAV  NAFTA buvo traktuojama kaip galimybл sustiprinti ir  stabilizuoti
pietinб savo kaimynа. Buvo tikimasi, kad  NAFTA’os sаlygotas Meksikos  ekon.
augimas paюabos  politines  nelegalios  migracijos  bei  narkotikш  prekybos
problemas bei iрsprжs politinio nestabilumo Meksikoje problemа.
       Nors  рie  geo-politiniai  tikslai  buvo   svarbiausi,   bet   reikia
pripaюinti, kad JAV siekл gauti iр NAFTA ir kuo daugiau ekonominлs naudos.
Kanada
      Kanados prekybiniai interesai Meksikoje  yra  gana  maюi  (prekyba  su
Meksika sudaro >2( Kanados prekybos), o nepatogumai dлl  NAFTA  bыtш  юymiai
didesni. Dлl to Kanadoje imta manyti, kad iр vis neverta dalyvauti  derybose
dлl NAFTA (“Verиiau tegu Meksika ir JAV tariasi vienu du”).
      Kokios gi prieюastys lлmл, kad  Kanada  yra  NAFTA  narл?  Tai  galima
aiрkinti tuo, kad  dalyvavimas  NAFTA   Kanadai  buvo  geriausia  iр  galimш
alternatyvш (nedalyvavimas bыtш dar blogiau). Dalyvaujant NAFTA:
a) Bus iрvengta “centro ir periferijш” santykiш,  kai  JAV  galлtш  naudotis
  palankiomis prekybos su abiem partneriais (Kanada ir Meksika)  sаlygomis,
  o Kanada su Meksika turлtш gerа priлjimа tik prie JAV rinkos.
b) Kartu  Kanada  dalyvavimа  derybose  dлl   NAFTA   suvokл  kaip  galimybж
  revizuoti kai kuriuos CUSTA punktus (kad jie bыtш jai palankesni).
c) Taip pat dalyvaudama  derybose  Kanada   galлjo  maksimaliai  suрvelninti
  neigiamas jos ekonomikai pasekmes, atsirasianиias  dлl  Meksikos  ir  JAV
  prekybos liberalizavimo.
d) Kartu ilgu laikotarpiu Kanada tikлjosi ir ekonominлs naudos  iр  NAFTA’os
  (Meksikos rinka ir pan.).
      Kalbant apie  NAFTA  reikрmж  pasaulio  prekybai,  galima  skirti  dvi
nuomones:
A)  Vieni tyrinлtojai pasisako prieр regioninius prekybinius susitarimus  ir
  laiko NAFTA neigiamu reiрkiniu. Anot jш, CUSTA ir NAFTA  бrodo,  jog  yra
  “smarkiai” judama link tripoliario  (trijш  prekybiniш  blokш)  pasaulio.
  (Рiш  blokш  centrai:  JAV,  ES  ir  Japonija.)   Рie   blokai   varюysis
  tarpusavyje,  ko  pasekoje  didлs  prekybiniш  konfliktш  tikimybл.  Рios
  nuomonлs atstovai taip pat pabrлюia, kad regioniniш susitarimш  daugлjimo
  rezultate susidarys fragmentuotas (prekybiniu poюiыriu) pasaulis, kuriame
  maюesnлs  besivystanиios  рalys,  prisijungusios  prie   vieno   iр   рiш
  susitarimш, neteks “рansш” prekyboje su kitais  didesniais  regionais  ir
  tai  pristabdys  jш  ekonominб  vystymasi.   Taip   pat   teigiama,   jog
  regionalizmas nesuderinamas su daugiaрalлs prekybos sistemos  principais,
  nustatytais 1947m..
B)  Kiti mokslininkai palaiko regioninius prekybinius susitarimus ir  laikos
  juos pozityviais reiрkiniais. Todлl, anot jш, NAFTA’os  reikрmл  pasaulio
  ekonomikai pozityvi. Рios nuomonлs рalininkш argumentai:
    i)  Regioniniai  susitarimai  skatina  dinamiрkiausiа  ir  greiиiausiai
    auganиiа pasaulio prekybos dalб. Рis argumentas grindюiamas бspыdingais
    prekybos tarp “рaliш kaimyniш” augimo mаstais pasaulyje.
    ii) Regionalizmas yra nauja “atvirumo” (“openess”) prekyboje forma.
    iii) Рie regioniniai susitarimai, sudaromi laisva valia, bendrai paлmus
    prekybai padeda,  nes  рiш  susitarimш  pasekoje,  iр  tiesш,  barjerai
    prekybai juk maюinami.